Kokie yra patys svarbiausi kapavietės įrengimo principai?

Verta pastebėti tai, kad atsisveikinimas su artimaisiais ir mums brangiais žmonėmis yra itin sunkus. Kiekvienas puikiai suvokiame kiek daug neigiamų emocijų išgyvename tokiu metu. Tačiau, šiuo atveju, kitaip būti ir negali. Būtina suvokti tai, kad ties mirtimi velionio vieno palikti tikrai negalime. Būtina pasirūpinti ne tik jo atsisveikinimo ceremonija, tačiau ir amžinojo poilsio vieta – kapaviete. Be jokios abejonės, esant įtampai, stresui, liūdesiui tai padaryti gali būti labai sunku. Dėl šios priežasties, puikus pasirinkimas yra kreiptis į laidojimo paslaugų įmones. Jos gali padėti sutvarkyti visus šiuos žemiškus reikalus lengvai ir paprastai, o taip jūs išvengsite papildomo streso, kuris tokiu metu yra visiškai nereikalingas. Verta pastebėti tai, kad laidojimo tradicijos Lietuvoje siekia pačius seniausius laikus. Tačiau, šiandien pokyčių šioje ceremonijoje yra tikrai ne vienas. Tarkime, mirus, asmens kūnas yra laikomas vos parą ar net kelias valandas. Ilgas gedėjimas šiuo metu jau nebėra priimtinas. Tačiau, anuomet, mirusiojo kūnas buvo laikomas mažiausiai bent 2 – 3 paras. Tikėtina, kad tik per tokį laiką mirusiojo dvasia gali palikti žmogiškąjį pavidalą. Be jokios abejonės, laikui bėgant visos tradicijos ir papročiai keičiasi. Vieni jų išlieka, kiti tampa kiek kitokiais ar net yra visiškai išbraukti. Be jokios abejonės, labai svarbu mirusiojo sielą palydėti dainomis, prisiminti gražiu žodžiu. Tai labai svarbu ir tikėjimo klausimu. Kiekviena religija turi jai svarbius papročius ir tradicijas. Lietuvoje yra vadovaujamasi krikščioniškojo tikėjimo elementais. Būtina suvokti tai, kad po laidojimo ceremonijos, labai dažnai yra rengiami ir gedulingi pietūs, kurių metu yra prisimenamas mirusysis ir į amžinąjį gyvenimą palydima jo siela. Verta pastebėti tai, kad ties šia diena laidojimo tendencijos tikrai nesibaigia. Kiekvienas puikiai žinome, kad vėliau yra būtina pasirūpinti tinkamu kapavietės įrengimu, kur ir guli kūnas. Be jokios abejonės, visų pirma, vieta yra pažymima kryžiumi, o po kurio laiko yra pastatomi paminklai. Juose yra užrašomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirimo metai. Labai dažnai apačioje yra užrašomas ir tekstas. Tai gali būti svarbūs žodžiai tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su žmogaus “išėjimu”. Puikiai suvokiame tai, kad kapavietė turi būti prižiūrima nuolat. Joje gali būti sodinamos gėlės arba montuojamos marmuro, keramikos ar kitų medžiagų dekoro imitacijos, kuriomis būtų palaikoma tvarka.